Kai ateina birželis, vasara jau visiškai įsismelkia. Pavasario švelnumas vis dar lieka, o ankstyvosios vasaros šiluma apima visą pasaulį. Tarp žaliuojančių augalų ir klestinčios gamtos atėjo vaikų diena. Daugelis žmonių mano, kad šventė priklauso tik mažiems vaikams. Tačiau suaugdami ir patirdami gyvenime daugiau, suprantame, kad vaikų diena niekada nėra ribojama tik tam tikra amžiaus grupe. Ji priklauso kiekvienam, kuris širdyje išsaugo užsidegimą ir grynumą. Nepriklausomai nuo mūsų amžiaus, mūsų širdyse visada gyvena vaikas.
Kai kalbame apie vaikystę, kiekvienoje širdyje kilnoja švelnūs jausmai. Vaikystės atminčių fragmentai – tai minkščiausi, giliausiai širdyje paslėpti vaizdai: ūžiantys elektriniai ventiliatoriai karštomis vasaros popietėmis, saldainiai kišenėse, laisvas bėgimas paskui saulėlydį, nuostabios pasakos, kurias vakare kieme pasakoja seneliai, ir žaidžiamos draugais linksma dienos. Vaikystės laimė yra paprasta, bet neįkainojama. Mes nesirūpinome mokymusi, neturėjome gyvenimo rūpesčių ir sudėtingų žmonių santykių. Visas aplink mus pasaulis atrodė švelnus ir gražus.
Vaikai pasaulį mato švariais ir aiškiais akimis. Jiems džiugu matyti žydinčius žiedus, jie gauna malonumo rūpindamiesi pabėgėliais gyvūnais ir be galo džiūgauja gaudami paprastą pagyrimą. Jie leidžia vaizduotei laisvai skristi, tikėdami, kad mėnulyje gyvena dvasios ir žvaigždės gali išgirsti jų pageidavimus. Jie tiki, kad visi pasaulio grožiai galiausiai ateis. Vaikiška nekaltumas yra švariausias pasaulyje lobis. Jis reiškia nuoširdumą, gerumą, drąsą ir aistrą – savybes, kurias suaugę visą gyvenimą stengiasi atgauti.
Palaipsniui, augdami, atrodo, kad prarandame vaikišką nekaltumą. Nuimame vaikiškumą ir apsirengiame kietu šarvu, kad prisitaikytume prie sudėtingų visuomenės taisyklių. Mokomės sverti naudas ir nuostolius bei slėpti tikruosius jausmus. Mes įstrigstame kasdienybės smulkmenose, darbo įtampoje ir tarpasmeninėse problemose. Užsiėmę įprastu gyvenimu, mūsų akyse blėsta šviesa, o tikrasis laimės jausmas tampa vis sunkiau pasiekiama. Prieiname prie visko skaičiavimo, nebelaikome pasakų tiesa ir retai laisvai rodomės savo emocijas. Palaipsniui tampame suaugusiaisiais, kurių negalėjome suprasti būdami vaikai.
Vaikiška nekaltumas niekada nereiškia naivumo. Naivumas reiškia bėgimą nuo realybės ir savivališką veikimą, o tikrasis vaikiškas nekaltumas – tai gyvenimo meilė po įvairių pakylų ir nuosmukčių patyrimo. Tai išlikti švelniam ir grynam po pasaulio sudėtingumo matymo bei drąsa susidurti su sunkumais ir priimti grožį po gyvenimo išbandomųjų. Tikroji branda – tai supratimas, kaip veikia pasaulis, nepasiduodant pasauliškumui, bei daugybės išbandymų patyrimas, išlaikant nuoširdumą.
Vaikų dienos tikroji prasmė yra ne tik pralinksminti vaikus, bet ir pabudinti suaugusiųjų širdyje paslėptą pirminę širdį. Tai švelnus priminimas, kuris mums sako, kad neturime prarasti savęs augimo skubėjime ir niekada neatmesti savo tikrosios prigimties gyvenime. Suaugusiųjų pasaulis pilnas spaudimo ir bejėgiškumo, tačiau mes vis tiek galime išsaugoti kampelį nekaltybei. Kartais atidėkite sunkų darbą, suvalgykite saldžią saldainiuką, pažiūrėkite ramų animacinį filmą arba pasileiskite paskui saulėlydį. Trumpam nusimaukite savo šarvus ir vėl tapsite rūpesčių nepažįstančiu vaiku.
Vasarios dienos yra šviesios ir viskas yra nuostabu. Šioje šiltoje šventėje tegul visi vaikai gyvena laisvai ir laimingai bei priima viską nuostabaus, kas yra pasaulyje. Tegul kiekvienas suaugęs žmogus išlieka jaunas širdyje, nepaisant to, kiek kalnų ir upių jis jau įveikė. Tegul visi išlaikome vidinę švarą, švelniai susitaikome su gyvenimu ir kasdienybėje atrandame mažus laimės momentus.
Karščiausios naujienos
EN
